Gyvenimas su ŽIV

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris sukelia AIDS (akvizitinį (įgytą) imuniteto deficito sindromą).

ŽIV plinta per kraują, lytiniu keliu, užsikrėtusi virusu būsima motina gali perduoti jį kūdikiui nėštumo, gimdymo metu ar maitindama krūtimi.

Ar esate užsikrėtęs ŽIV, sužinoti galima tik atlikus tyrimą dėl ŽIV laboratorijoje arba greituoju testu.

Sužinoję, kad esate užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu, jokiu būdu nepasiduokite stresui. Dažniausiai net praėjus keleriems metams po užsikrėtimo, žmogus jaučiasi pakankamai gerai, nes virusas tik iš lėto naikina imunines ląsteles, kurios atsakingos už žmogaus atsparumą ligoms. Šios ląstelės vadinamos CD4. Normalus jų kiekis – apie 1000. Kai ląstelių kiekis kubiniame milimetre kraujo sumažėja iki 200, diagnozuojama AIDS. Jei šią stadiją pasiekęs žmogus nesigydo, organizmas nepajėgia priešintis infekcijoms ir žmogus gali susirgti labai sunkiomis ir pavojingomis ligomis (tuberkulioze, plaučių cistiniu uždegimu, odos vėžiu ir t.t.), kurių įprastais, šių ligų gydymui skirtais vaistais, išgydyti neįmanoma.

Tačiau šiandien ŽIV infekcija nėra mirties nuosprendis. Yra vaistai, kuriais galima gydyti ŽIV ligą. Tai antiretrovirusiniai vaistai, kuriuos atsižvelgdamas į paciento būklę, skiria ŽIV ligą gydantis gydytojas. Vaistai pacientui nekainuoja, jie pilnai kompensuojami. Vaistai slopina viruso dauginimąsi ir gydo ligas, kurias sukelia ŽIV. Deja, vaistų, kurie galėtų pilnai išgydyti ŽIV, nėra.

Reiktų nepamiršti, kad laiko tarpas nuo užsikrėtimo ŽIV iki gydymo pradžios labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Jis bus daug ilgesnis, jei gyvensite sveiką, aktyvų gyvenimą, nevartosite svaigalų ir narkotinių medžiagų, nepasiduosite stresui. Medicina kasdien žengia į priekį. Atrandami nauji arba tobulėja senieji gydymo metodai, todėl ŽIV užsikrėtusių žmonių gyvenimo trukmė nuolat auga. Besigydantys ŽIV pacientai tampa mažai užkrečiami, jų gyvenimo kokybė pagerėja. Todėl ŽIV šiandien- tai lėtinė liga, kuri gydoma, bet neišgydoma, kaip diabetas ar hipertoninė liga.

Dažnai užduodami klausimai apie ŽIV

Dėl ko labiausia jaudinasi žmonės, kurie ką tik sužinojo, kad yra užsikrėtę ŽIV?

Dauguma jų jaučia didelį nerimą, baimę dėl savęs arba dėl artimųjų. Taip pat patiria pyktį, kaltę ir neviltį. Vos sužinojus apie infekciją, ši žinia gali šokiruoti. Gali būti sunku patikėti diagnoze, gali atrodyti, kad „išnyko visi jausmai“. Svarbu, kad tuo momentu nepriimtumėte skubotų sprendimų. Neskubėkite apie diagnozę pranešti savo artimiesiems ir draugams, jei nesate tikri, kaip jie reaguos. Būtų gerai, jei galėtumėte pasikonsultuoti su psichologu ar daugiau pasikalbėti su žinią pranešusiu mediku. Galite paskambinti psichologinės pagalbos telefonu arba ateiti į asociaciją „Demetra“, pasikalbėti ir pasitarti. Svarbu prisiminti, kad esate ne vieni – daugelis žmonių yra pasiruošę Jums padėti.

Jeigu esate užsikrėtęs ŽIV, ar tai reiškia, kad Jūsų gyvenime turi kažkas pasikeisti?

TAIP, nes:

  • Jūs turite jaustis padėties šeimininku, o ne bejėge auka. Žinios – tai jėga, todėl turite stengtis sužinoti kuo daugiau apie ŽIV, įvairių tyrimų reikšmę ir svarbą, kaip saugoti sveikatą, naujus vaistus ir gydymo metodus. Žinokite savo teises ir reikalaukite jų.
  • Fizine ir psichine sveikata reikia rūpintis jau dabar. Stenkitės nerūkyti, mažiau vartoti alkoholinių gėrimų. Valgykite pilnavertį maistą, kuriame yra pakankamai baltymų, vitaminų, kalorijų. Venkite stresų, leiskite sau pailsėti, ilgiau pamiegoti, judėkite gryname ore, bendraukite ir ieškokite paramos. Taip pat neturėtumėte leisti, kad Jūsų lytinių santykių partneris užsikrėstų. To galima išvengti, jei lytinių santykių metu visada naudositės prezervatyvais arba praktikuosite saugų seksą (pvz. bučiniai, glamonės, petingas, erotinės fantazijos, etc.).
  • Jei vartojate švirkščiamuosius narkotikus, imkitės griežtų atsargumo priemonių. Tam, kad apsaugotumėte save nuo papildomų užsikrėtimų ir viruso mutacijų bei neužkrėstumėte kitų, Jūs privalote naudotis individualiais įrankiais injekcijoms. Taip pat venkite, kad jūsų kraujas, sperma arba makšties išskyros patektų kitam žmogui ant pažeistos odos arba gleivinės.
  • Esant galimybei, pakalbėkite apie savo ligą su gydančiu gydytoju, nes ŽIV infekcija gali būti kai kurių ligų simptomų priežastimi.

BET:

  • Greičiausiai Jūs ir toliau galėsite dirbti savo įprastą darbą. Aplinkiniams, su kuriais neturite lytinių santykių ir nesinaudojate bendromis adatomis ar švirkštais, rizikos nuo Jūsų užsikrėsti ŽIV nėra. Todėl Jus neprivalote jiems pranešti apie savo užsikrėtimą. Savaime suprantama, nepriklausomai nuo ŽIV statuso, neturite leisti niekam naudotis savo skustuvu ar dantų šepetėliu.
  • ŽIV infekcija nėra priežastis atsisakyti savo planų, interesų, idėjų, mokslų, darbo, laisvalaikio taip pat bendravimo.

Teigiamas ŽIV tyrimo rezultatas – kur kreiptis?

  • Pirmą kartą nustačius ŽIV, asmuo siunčiamas atlikti patvirtinamąjį tyrimą Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (siunčiamas paimtas veninis kraujas arba asmuo nukreipiamas nuvykti pats). Patvirtinamojo tyrimo rezultatai pateikiami per 3-5 darbo dienas.
  • Esant teigiamam rezultatui (rasti ŽIV antikūnai), būtina kreiptis į su ŽIV užsikrėtusiais pacientais dirbantį infekcinių ligų gydytoją.
  • Infekcinių ligų gydytojas po konsultacijos paskiria reikiamus tyrimus, kurių metu sužinomas viruso kiekis (RNR) bei imuninių ląstelių (CD4) skaičius. Tyrimų atsakymai pateikiami po 2-3 savaičių.
  • Nepriklausomai nuo CD4 ląstelių skaičius ir viruso kiekio (ŽIV RNR), skiriamas antiretrovirusinis gydymas (ARV). Gydymas kompensuojamas valstybės lėšomis. Asmenims, vartojantiems ARV preparatus, būtina lankytis pas infekcinių ligų gydytoją kas 3 mėnesius. Esant efektyviam gydymo rezultatui, apsilankyti pas infekcinių ligų gydytoją užtenka 2 kartus į metus.

Infekcinių ligų gydytojai

Infekcinių ligų gydytojai teikia antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Tai reiškia, kad vizitui pas šiuos gydytojus reikalingas Jūsų šeimos gydytojo siuntimas arba konsultacijos išlaidas teks padengti iš savo lėšų.

Vizitui pas infekcinių ligų gydytoją reikia:

  1. Būti draustam PSD (jei asmuo nėra draustas ir neturi galimybės to padaryti, gavus nukreipimą ir nuvykus į teritorinę ligonių kasą, asmuo nemokamai apdraudžiamas metams pagal ŽIV ligos kodą);
  2. Turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą;
  3. Turėti šeimos gydytojo siuntim;
  4. Gaunantiems ir tiems, kuriems planuojama pradėti ARV gydymą, turėti kompensuojamųjų vaistų pasą.

Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė

Raimonda Matulionytė
Registratūra (8 5) 2752790

VšĮ Centro poliklinika Vytenio filialas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, 108 Kabinetas
Raimonda Matulionytė ir Elžbieta Matulytė
(8 5) 2334 947 (108 kabineto)
(8 5) 2136 240 (registratūros)

Kauno klinikinė ligoninė

Violeta Kanišauskienė
Daiva Vėlyvytė
Registratūra (8 37) 361955

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė

Aidas Kaušas
(8 41) 524272

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė

Liepojos g. 39, Klaipėda
Žavinta Kančauskienė
Tel. (8 46) 396608
Rasa Girdžiūnienė
Tel. (8 46) 396604 / 396603
Registratūra (846) 396600 / 396500

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės konsultacijų poliklinika

Nijolė Chmieliauskienė
Tel. (8 45) 586729