Skip to content
Kauno 6, VilniusI-IV 09-17; V 09-16
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijaŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija
ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija

+370 687 10655demetra@demetra.lt
Facebook
  • Pradinis
  • Naujienos
  • ŽIV testavimas
  • Self testai
  • DUK apie ŽIV
  • Checkpoint
  • Naudinga informacija
    • Lygus-lygiam
  • Kontaktai
  • Parama/Support
  • Pradinis
  • Naujienos
  • ŽIV testavimas
  • Self testai
  • DUK apie ŽIV
  • Checkpoint
  • Naudinga informacija
    • Lygus-lygiam
  • Kontaktai
  • Parama/Support

DUK apie ŽIV

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris sukelia AIDS (akvizitinį (įgytą) imuniteto deficito sindromą).

ŽIV plinta per kraują, lytiniu keliu, užsikrėtusi virusu būsima motina gali perduoti jį kūdikiui nėštumo, gimdymo metu ar maitindama krūtimi.

Ar esate užsikrėtęs ŽIV, sužinoti galima tik atlikus tyrimą dėl ŽIV laboratorijoje arba greituoju testu.

Sužinoję, kad esate užsikrėtęs žmogaus imunodeficito virusu, jokiu būdu nepasiduokite stresui. Dažniausiai net praėjus keleriems metams po užsikrėtimo, žmogus jaučiasi pakankamai gerai, nes virusas tik iš lėto naikina imunines ląsteles, kurios atsakingos už žmogaus atsparumą ligoms. Šios ląstelės vadinamos CD4. Normalus jų kiekis – apie 1000. Kai ląstelių kiekis kubiniame milimetre kraujo sumažėja iki 200, diagnozuojama AIDS. Jei šią stadiją pasiekęs žmogus nesigydo, organizmas nepajėgia priešintis infekcijoms ir žmogus gali susirgti labai sunkiomis ir pavojingomis ligomis (tuberkulioze, plaučių cistiniu uždegimu, odos vėžiu ir t.t.), kurių įprastais, šių ligų gydymui skirtais vaistais, išgydyti neįmanoma.

Tačiau šiandien ŽIV infekcija nėra mirties nuosprendis. Yra vaistai, kuriais galima gydyti ŽIV ligą. Tai antiretrovirusiniai vaistai, kuriuos atsižvelgdamas į paciento būklę, skiria ŽIV ligą gydantis gydytojas. Vaistai pacientui nekainuoja, jie pilnai kompensuojami. Vaistai slopina viruso dauginimąsi ir gydo ligas, kurias sukelia ŽIV. Deja, vaistų, kurie galėtų pilnai išgydyti ŽIV, nėra.

Reiktų nepamiršti, kad laiko tarpas nuo užsikrėtimo ŽIV iki gydymo pradžios labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Jis bus daug ilgesnis, jei gyvensite sveiką, aktyvų gyvenimą, nevartosite svaigalų ir narkotinių medžiagų, nepasiduosite stresui. Medicina kasdien žengia į priekį. Atrandami nauji arba tobulėja senieji gydymo metodai, todėl ŽIV užsikrėtusių žmonių gyvenimo trukmė nuolat auga. Besigydantys ŽIV pacientai tampa mažai užkrečiami, jų gyvenimo kokybė pagerėja. Todėl ŽIV šiandien- tai lėtinė liga, kuri gydoma, bet neišgydoma, kaip diabetas ar hipertoninė liga.

Dažnai užduodami klausimai apie ŽIV

Atsakymai paruošti bendradarbiaujant su VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytojomis profesore Raimonda Matulionyte ir doktorante Elžbieta Matulyte.

Užsikrėtimas ŽIV

Kaip sužinoti, ar užsikrėtėte ŽIV?

Ar užsikrėtėte ŽIV galima sužinoti atlikus atrankinį greitąjį ŽIV testą nemokamai asociacijos „Demetra“ padaliniuose ar kitose nevyriausybinėse organizacijose; taip pat atlikus atrankinį laboratorinį kraujo tyrimą sveikatos priežiūros įstaigoje. Greituosius savikontrolės ŽIV testus galima įsigyti vaistinėse ar e-parduotuvėse. Jei gavote patvirtinantį ŽIV testo/ tyrimo rezultatą, būtina jį patvirtinti ir akredituotoje laboratorijoje.  Todėl reikia nedelsiant kreiptis į infekcinių ligų arba šeimos gydytoją, kuris padės tai atlikti.

Kas suserga ŽIV? Kam kyla didesnė rizika?

ŽIV infekcija gali susirgti kiekvienas, tačiau didžiausios rizikos grupės yra šios: 

  • švirkščiamųjų narkotikų vartotojai;
  • vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais;
  • seksualines paslaugas teikiantys asmenys;
  • asmenys, kurių partneriams diagnozuota ŽIV infekcija;
  • asmenys, kuriems nustatyta kita lytiškai plintanti infekcija;
  • asmenys, turėję nesaugių lytinių santykių su atsitiktiniu lytiniu partneriu.

Ar galima užsikrėsti ŽIV nevartojant narkotikų?

Taip. Dalis pacientų nustemba sužinoję savo diagnozę, kadangi nevartoja narkotikų. Tačiau apie 40% žmonių Lietuvoje ir dar daugiau užsienyje ŽIV užsikrečia lytinių santykių metu.

Kaip apsisaugoti nuo ŽIV?

Lytinių santykių metu naudoti apsaugos priemones (prezervatyvus, lubrikantus), nenaudoti kitų asmenų naudotų švirkštų, adatų, švirkštimosi indų, vengti atsitiktinių lytinių santykių, atsisakyti švirkščiamųjų narkotikų vartojimo.

ŽIV prigimtis / liga

Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?

ŽIV yra virusas, kuriuo užsikrečia žmogus. Negydoma ŽIV infekcija per kelis metus gali pasiekti stadiją, vadinamą AIDS (įgytas imunodeficito sindromas). AIDS yra paskutinė ŽIV ligos stadija, kai imunitetas susilpnėja iki kritinės būklės ir organizmas netenka apsaugos (imuniteto) nuo kitų pavojingų ligų. Tačiau tinkamai gydoma ŽIV infekcija niekada netaps AIDS liga.

Kaip ŽIV paveikia imunitetą?

ŽIV infekcija yra lėtinė liga, kuri išsekina natūralų žmogaus imunitetą ir organizmas pasidaro labai imlus, pavyzdžiui, tuberkuliozei, onkologinėms ar kitoms bakterijų ar grybelių sukeltoms ligoms.

Ar ŽIV įmanoma sukontroliuoti/išgydyti?

ŽIV infekcija nėra išgydoma, tačiau ji yra visiškai kontroliuojama šiuo metu skiriamais vaistais. Jie viruso nesunaikina, tačiau sumažina jo kiekį kraujyje iki neišmatuojamo lygio.

Ar ŽIV reiškia mirtį? Kiek metų galima išgyventi?

Ne, ŽIV nėra mirties nuosprendis. Įsitikinimas, kad po diagnozės nustatymo liko gyventi 5-10 metų yra klaidingas. Pasiekus paskutinę ŽIV ligos stadiją – AIDS – tikrai kyla didelis pavojus gyvybei, tačiau ŽIV gydymo tikslas yra neleisti imuninei sistemai tiek nusilpti ir pasiekti AIDS stadijos.

Kokios ŽIV infekcijos negydymo pasekmės?

Jei ŽIV pacientas nesigydo, imunitetas visas jėgas išeikvoja kovai su šia infekcija. Todėl labai lengvai galima užsikrėsti kita infekcija, nuo kurios organizmas jau nebegali apsiginti ir nepasiduoda gydymui.

Kaip atpažinti ŽIV? Kokie yra požymiai ir simptomai?

Užsikrėtus ŽIV, iš pat pradžių, apie 70 proc. žmonių, pasireiškia galimi pirminės ŽIV infekcijos simptomai, panašūs į užsitęsusio gripo (karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų ar sąnarių skausmas, galvos skausmas ir kt.). Vėliau 5-7 metus gali išvis nebūti jokių simptomų. Visą šį laiką imuninė sistema iš lėto silpsta – t.y. ima kristi svoris, dingsta apetitas, naktimis prakaituojama, nedidelė temperatūra. Kai imunitetas būna giliai pažeistas ir žmogus tampa vis mažiau apsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti, pasiekiama paskutinė ŽIV ligos stadija – AIDS.

ŽIV gydymas

Kaip pasikeitė ŽIV gydymas?

Per kelis dešimtmečius ŽIV ligos gydymas padarė neįtikėtiną pažangą. Dabar skiriami vaistai yra geriau toleruojami, nekelia tiek daug nepageidaujamų reiškinių ir neapsunkina paciento gyvenimo. Dabar užtenka vienos ar dviejų tablečių per dieną, priderintų prie paciento darbo valandų ir mitybos įpročių.

Kam ir kada priklauso gydymas?

Nuo 2018 metų ŽIV vaistai yra skiriami visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams, nepriklausomai nuo ligos stadijos. ŽIV ligos gydymas 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis, iš karto po diagnozės nustatymo. Be to, pacientai su ŽIV infekcija gali gauti valstybės socialinį draustumą.

Kaip yra gydomi ŽIV pacientai?

Nustačius ŽIV infekciją, pacientą  konsultuoja infekcinių ligų gydytojas.  Jis paskiria reikalingus tyrimus įvertinti ligos stadiją, kitas galimas infekcijas ar ligas. Kiekvienam pacientui pagal jo tyrimų rezultatus, gretutines ligas,  nepageidaujamus reakcijas – parenka atitinkamus vaistus, kurie neapsunkintų paciento gyvenimo būdo. Parinkus gydymą, pacientas pas infekcinių ligų gydytoją dėl reguliaraus būklės įvertinimo įprastai lankosi kas 3 mėnesius.

Kokie yra gydymo pavojai, šalutiniai poveikiai?

Šiuolaikinių ŽIV vaistų įvairovė leidžia kiekvienam pacientui gydymą individualiai priderinti prie jo gyvenimo būdo, gretutinių ligų ir kitų aplinkybių, todėl ir šalutinių poveikių dabar yra daug mažiau, nei anksčiau. Esant nepageidaujamoms reakcijoms, galima pakeisti vaistų derinį.

Kodėl ŽIV gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, iškart po diagnozės?

Jei ŽIV užsikrėtęs pacientas pradeda gydymą kuo anksčiau, imuniteto gynybinės jėgos išsaugomos, ir išlieka atsparumas kitoms infekcijoms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gydymą pradėjus iš karto – nauda yra daug didesnė, su ŽIV tiesiogiai nesusijusių komplikacijų (miokardo infarkto, insulto, inkstų ligų), kurios kyla dėl ŽIV sukelto užsitęsusio uždegimo, ir kitų rizikų taip pat sumažėja. O jei pacientas gydytis pradeda vėlai,- imuninė sistema jau būna išsekusi ir nebepajėgia apsaugoti nuo kitų infekcijų sukėlėjų: virusų, grybelių, pirmuonių, sunkiai sunaikinamų bakterijų. Net ir sėkmingo gydymo prieš šias infekcijas atveju, imunitetas atsistato vangiai, todėl oportunistinių ligų, vėžio susirgimo rizika gali likti visam gyvenimui.

Kodėl yra svarbu vartoti vaistus reguliariai? Kodėl yra svarbu nenutraukti gydymo/ nedaryti pertraukų?

Užsikrėtus ŽIV, vaistus reikia gerti visą likusį gyvenimą. Jei pacientas daro pertraukas, virusas organizme greitai atsinaujina ir vėl tampa aktyvus: silpnėja imunitetas, didėja rizika užkrėsti kitus. Nors savijauta kurį laiką dar gali atrodyti gera, tyrimai rodo, kad gydymą nutraukiančių pacientų rezultatai yra blogesni nei tų, kurie vaistus vartoja nuosekliai, be to nereguliariai vartojant vaistus, gali išsivystyti atsparumas vaistams.

Kodėl verta gydytis?

ŽIV gydymo tikslas yra apsaugoti tiek paties sergančio asmens, tiek visuomenės sveikatą – nuosekliai vartojami vaistai neleidžia pacientui užsikrėsti kitomis pavojingomis ligomis ir ŽIV infekcija užkrėsti kitų asmenų.

Ko manęs klausinės gydytojai?

Gydytojas prieš skirdamas gydymą išsiaiškins, kokius simptomus šiuo metu jaučia pacientas, ar serga kitomis lėtinėmis ligomis, kokius kitus vaistus vartoja. Šiuos klausimus patyrę specialistai užduoda siekiant išsiaiškinti ligos stadiją, kokie vaistai ŽIV infekcijai gydyti būtų tinkamiausi kiekvienam pacientui.

Pavojus pacientams / Oportunistinės infekcijos (COVID-19)

Kokie pavojai kyla ŽIV pacientams?

Negydoma ŽIV infekcija išsekina natūralų žmogaus imunitetą ir organizmas pasidaro labai imlus oportunistėms infekcijoms, pavyzdžiui, tuberkuliozei, onkologinėms, kitoms bakterijų ir virusų (įskaitant COVID-19) sukeltoms ligoms.

Ar ŽIV pacientams COVID-19 kelia didesnį pavojų nei kitiems?

Jei asmuo nesigydo dėl ŽIV  ir ŽIV infekcija yra pažengusi, t. y. natūralus žmogaus imunitetas jau išsekęs, tuomet imlumas COVID-19, sunkesnė šio viruso eiga bei komplikacijų rizika tokiems asmenims yra didesni.

Ar ŽIV vaistai apsaugo/gydo nuo COVID-19?

Šiuo metu nėra galutinių patikimų duomenų, jog ŽIV infekcijai skirti vaistai galėtų apsaugoti/ gydyti nuo COVID-19 ligos, todėl ŽIV infekcija sergantys žmonės turėtų taikyti tas pačias asmens apsaugos priemones (dėvėti kaukes, pirštines viešosiose vietose), laikytis rankų higienos kaip ir visi kiti asmenys.

Kaip keičiasi ŽIV gydymas karantino laikotarpiu?

ŽIV infekcijos gydymo režimas, skiriami medikamentai, jeigu pacientas juos gerai toleruoja – nesikeičia. Tačiau dėl paskelbto karantino, gydymą dėl ŽIV pacientą prižiūrintis specialistas pratęsia nuotolinės konsultacijos metu.

Kaip galima prasitęsti vaistų receptą nuotoliniu būdu?

Vaistų receptus nuotolinės konsultacijos metu pratęsia prižiūrintis specialistas. Konsultacijai reikia registruotis paskambinus į savo gydymo įstaigą.

Ką daryti iš užsienio grįžusiems ŽIV pacientams?

Pirmiausia reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą ir užsiregistruoti nuotolinei infekcinių ligų gydytojo konsultacijai. Konsultacijos metu specialistas paaiškins tolimesnę tvarką.

Pavojus kitiems

Ar reikėtų bijoti ŽIV pacientų?

Ne. Klaidingą įspūdį apie ŽIV užsikrėtusį žmogų gali sukurti nebent jo žalingi įpročiai ir elgesys, o ne pati liga. Gydymo besilaikantis pacientas užkrėsti kitų žmonių negali, todėl jo nėra ko bijoti.

Ar pacientų artimieji turėtų bijoti užsikrėsti? Kaip juos apsaugoti?

ŽIV pacientų artimiesiems namų buities bijoti tikrai nereikia, tačiau ypač svarbu juos tinkamai informuoti. ŽIV buityje neplinta – užsikrėsti per seiles, prakaitą, šlapimą ar ašaras, naudojant tuos pačius indais, – neįmanoma. Pagrindiniai infekcijos perdavimo būdai yra per lytinius santykius ir kraują. Dėl to ir, žinoma, dėl įprastos higienos, nereikia dalintis skutimosi peiliukais ar dantų šepetėliu – daiktais, kurie gali turėti sąlytį su krauju.

Ar galima turėti lytinių santykių, partnerį? Kiek jam tai pavojinga?

Galima, tik svarbu, jog ŽIV užsikrėtęs asmuo reguliariai vartotų paskirtus vaistus – taip pasiekiamas ilgalaikis viruso dauginimosi užslopinimas. Partneriai gali turėti lytinių santykių, kurti šeimą ir susilaukti sveikų vaikų.

Kam užsikrėtęs pacientas gali perduoti ŽIV?

Jei ŽIV užsikrėtęs pacientas nevartoja paskirtų vaistų, tuomet yra rizika perduoti ŽIV:

  • lytiniam partneriui;
  • asmenims, su kuriais dalijasi švirkštais; 
  • vaisiui ar naujagimiui iš ŽIV užsikrėtusios moters nėštumo ir/ar gimdymo metu. 

Jei ŽIV užsikrėtęs asmuo reguliariai vartoja paskirtus vaistus ir pasiekia ilgalaikį viruso dauginimosi užslopinimą, – toks asmuo kitų neužkrės.

Kaip jaučiasi pacientų artimieji? Ką jie gali padaryti?

Kai kurių pacientų artimieji labiausiai bijo užsikrėsti ŽIV. Tačiau ŽIV sergančių asmenų artimiesiems gyvenant kartu bijoti tikrai nereikia. Apskritai, sergantiems šia liga labai svarbus artimųjų palaikymas ir pagalba. Pacientų artimieji gali padėti palydėdami juos vizitui pas gydytoją, padėdami užsiregistruoti pas kitus specialistus, priminti apie gydymosi svarbą bei nuoseklumą ir pan.

Gyvenimo su ŽIV kokybė ir paciento sveikata

Ar dėl ŽIV reikėtų mesti darbą ar palikti šeimą?

Tikrai nereikia mesti darbo ar bijoti, kad paliks mylimas žmogus. Besigydant, ŽIV galima suvaldyti, todėl jo pacientas neperduos nei darbe, nei namuose – gydantis nėra ko bijoti.

Kaip pasikeičia gyvenimas?

Gyvenimas užsikrėtus ŽIV gali keistis ir į gera, nes kai kurie pacientai nugali savo priklausomybes, susitvarko sveikatą, susiranda darbą. O pacientai, kurie turi darbą, gyvena su partneriu, ar pan. – nieko keisti nereikia. Gydoma ir prižiūrima ŽIV infekcija neturi pabloginti savijautos, sumažinti sugebėjimų ar motyvacijos, todėl gyvenimas nustačius ŽIV diagnozę – neturi pablogėti.

Kuo besigydantis ŽIV pacientas skiriasi nuo sveiko žmogaus?

Gydymą infektologas pritaiko prie paciento dienotvarkės, todėl jo gyvenimo būdas dėl ligos neturi keistis ir skirtis nuo sveikų žmonių. ŽIV besigydantys žmonės jaučiasi gerai ir gali džiaugtis gera sveikata, o gyvenimo trukmė lieka tokia pati, kaip ir žmonių be ŽIV infekcijos.

Ar galima gyventi visavertį gyvenimą su ŽIV?

Tikrai taip. ŽIV pacientai turi tokias pačias galimybes dirbti, keliauti, bendrauti, sportuoti, būti kūrybingi ir visaverčiai visuomenės nariai.

Kaip gyvena kiti ŽIV pacientai?

Nors sužinojus ŽIV diagnozę pacientai iš pradžių pasimeta, tačiau suteikus konsultaciją, paaiškinus nuoseklaus gydymo svarbą, ligos priežiūrą, dalijantis kitų žmonių su ŽIV infekcija istorijomis ir patirtimi – baimė dėl ŽIV mažėja, liga priimama, gyvenimo kokybė išlieka.

Šviečiamoji iniciatyva „ŽIV kaip lėtinė liga“ vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.

Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
NP-LT-HVU-WCNT-200003, parengimo data: 2020 balandžio mėn.
© 2020 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.

  • Vilnius
  • Kaunas
  • Šiauliai
  • Klaipėda
  • Visaginas
  • Panevėžys
  • Alytus
  • Biržai
  • Kėdainiai

Vilnius

VšĮ Centro poliklinikos Klinikinės laboratorijos padaliniai

Pylimo g. 3, 229 kab. (I-V 7.00–17.00 val.)
Gedimino pr. 27, 103 kab. (I-V 7.00–14.30 val.)
Pylimo g. 56, 313 kab. (I-V 7.00–14.30 val.)
Vytenio g. 59, 211 kab. (I-V 7.00–14.30 val.)
Gerosios Vilties 1A, 18 kab. (I-V 7.00 iki 16.00 val.)
Tel. nr. – 8 5 2514088; 8 5 2514089

VšĮ Šeškinės poliklinikoje Lytinės ir reprodukcinės sveikatos kabinete

Šeškinės g. 24, 137 kab.
Tel. (8 5) 250 2037;
El.p. j.sveikata@poliklinika.lt
I ir III 7.00-18.30 val.
II ir IV 7.00-16.00

Naujosios Vilnios poliklinika

V. Sirokomlės g. 8, 218 kab.
I-V 7.00 – 11.30 val.
Tel. 85255386

VšĮ Karoliniškių poliklinika

L.Asanavičiūtės g. 27A
I-V nuo 7.00 iki 19.00 val.
852168911

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Gerosios Vilties g. 3,
I-IV nuo 9 iki 14 val
+370 5 213 7274

NVSPL

Gėlių g. 9, Vilnius
I – V 8.00 – 15.00 val.
(8-5) 212 2718

VšĮ Antakalnio poliklinika

Antakalnio g. 59, LT-10207
I-V – 7.00-19.00
(8 5)  234 7356

Kaunas

NVSPL Kauno skyrius

Aušros g. 44, II aukštas, Kaunas
I–V 8:00–17:00 val.
Tel. nr. 8 37 33 16 81

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Kauno filialas,
Giedraičių g. 8,
I-IV 9.00-14.00,
Tel. pasiteiravimui +370 37 33 32 55

Šiauliai

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Virusologijos laboratorija

V. Kudirkos g. 99, Šiauliai
I-V 9.00 – 15.00
Tel. nr. 841-524196

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Šiaulių filialas
Daubos g. 3,
I-IV 9.00-12.00
Tel. pasiteiravimui +370 41 45 56 44

Klaipėda

UAB „Mano šeimos gydytojas“

Naujoji Uosto g. 20-1,
Dragūnų g. 2-8,
Mogiliovo g. 15-3,
Taikos pr. 119-1,
Klaipėda
Tel: 8 46 322 422

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Taikos pr. 46,
I-IV nuo 8 iki 14 val
+370 46 41 50 25

Klaipėdos universitetinė ligoninė

Liepojos g. 41, Klaipėda
Tel. nr. (8-46) 396500

Visaginas

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus žemo slenksčio kabinetas

Vilties g. 1, Visaginas
I-V 9.00 – 14.00
Tel. nr. 838660721; mob. tel. +370 652 98773

VšĮ Visagino PSPC laboratorija

Taikos pr. 15, Visaginas
II aukštas 203 kab.
I-V 7.00 – 10.00 val.
Tel. nr. 8386 74745

Panevėžys

Respublikinis priklausomybės ligų centras

Panevėžio filialas
Elektronikos g. 6
I-IV 9.00-14.00
Tel. pasiteiravimui +370 45 58 26 73

Alytus

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kabinetas „Pasitikėjimas“

Ligoninės g. 3, Alytus
II 16.00 – 18.00
Tel. nr. 831551548

Biržai

VšĮ Biržų ligoninės laboratorija

Vilniaus g. 115
I-V 8.00 – 12.00

Kėdainiai

Pirminės sveikatos priežiūros centras

Budrio g. 5, 1 kab., Kėdainiai
I – V 8.00 – 15.30
Mob. tel. +370 618 67209

ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija

Į.k. 125407072
Kauno g. 6-1, LT-01310, Vilnius

+370 52 33 25 33
+370 687 10655
demetra@demetra.lt

Privatumo politika

Naujienos
  • ASOCIACIJA „DEMETRA“ SIŪLO DARBĄ SOC. DARBUOTOJUI (-AI)
    2023 kovo 13
  • Kviečiame į Tarptautinės prezervtayvų dienos minėjimą!
    2023 vasario 7
  • Pasaulinė AIDS diena „AIDS dar nenugalėtas: nauji iššūkiai“
    2022 lapkričio 25
  • Always in Fashion – Int’l Condom Day 2022
    2022 vasario 7
  • Pradedantiems ŽIV gydymą – dėžutės „ARV Start“
    2022 sausio 11
  • AIDS – dar viena pandemija, kurią pamiršome
    2021 gruodžio 1

Elektroniniu 
parduotuviu kurimas

Siekiant pagerinti jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu nesutinkate su šių slapukų naudojimu, pakeiskite savo interneto naršyklės nustatymus taip, kad visi slapukai būtų atmetami ir ištrinkite įrašytus slapukus. Daugiau apie Slapukus Supratau
Privacy & Cookies Policy

Privacy Overview

This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these cookies, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may have an effect on your browsing experience.
Necessary
Always Enabled
Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
Non-necessary
Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
SAVE & ACCEPT