Nors Lietuva priskiriama prie šalių, kur ŽIV sergamumas nėra didelis, pagal gydymo nuo ŽIV aprėptis Lietuva yra viena paskutiniųjų Europoje. Asmenims, kuriems netaikomas gydymas didėja tiek komplikacijų dėl pažengusio imuniteto pažeidimo, tiek mirčių tikimybę. Todėl šiemet trečiąjį gegužės sekmadienį minint pasaulinę mirusiųjų nuo AIDS atminimo dieną įgyvendinama iniciatyva, kurioje „atgyja“ žinomų vyrų – roko legendos Fredžio Merkurio, baleto artisto Rudolfo Nurejevo ir tenisininko Artūro Ashe – veidai. Iniciatyva siekiama ne tik priminti apie klastingą ligą, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į savo bei artimųjų sveikatą ir svarbiausia – „nenurašyti“ sergančiųjų.
„Pirmą kartą mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena paminėta prieš 38 metus. Tada buvo sunku numatyti, kad nuo ŽIV ir AIDS pasaulyje mirs 33 milijonų žmonių. O dar 38 milijonai kasdien gyvens su šia liga. Seniau dėl AIDS ir ligos sukeltų komplikacijų mirdavo dauguma užsikrėtusiųjų, tarp jų ir tokie garsūs žmonės kaip F. Merkuris, R. Nurajevas ar A. Ashe. Tačiau šiandien ŽIV nebėra nuosprendis. Šiuolaikiniai modernūs vaistai leidžia turint ŽIV infekciją gyventi tiek pat ilgai ir kokybiškai, kaip ir be jos. Tiesa, vaistus reikia vartoti visą gyvenimą, kaip ir sergant cukriniu diabetu ar hipertenzija“, – sako ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.
Asociacija „Demetra“ drauge su partneriais – „Vilnius sveikiau“ ir atvira kūrybiškumo erdve „Naktinis Vilniaus Avilys“ – šiemet šiai dienai paminėti surengė iniciatyvą, skirtą atsiminti asmenis, mirusius nuo AIDS. Reklaminiuose plakatuose atvaizduojami žinomų žmonių veidai, kuriais norima atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos problemas, galinčias paveikti kiekvieną iš mūsų, ir pabrėžti ŽIV prevencijos svarbą.
Pagrindiniai rizikos veiksniai – nesaugūs lytiniai santykiai ir narkotikai
Lietuvoje daugiausia naujų susirgimų ŽIV fiksuojama Vilniaus apskrityje, o Vilniaus mieste atvejų skaičius 2019 m. 10 tūkst. gyventojų siekė 1,2 atvejo, o tai dvigubai didesnis skaičius nei visos šalies vidurkis (0,5 atvejo). „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus Ligų prevencijos programų koordinatorė Liepa Šalūgaitė teigia, kad tokiai statistikai įtakos turi ne tik sostinės demografiniai rodikliai, bet ir plačiau paplitęs narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas ir nesaugūs lytiniai santykiai. Mat tai – vieni dažniausių ŽIV užsikrėtimo būdų.
„Lietuvoje 2019 m. daugiausia asmenų ŽIV, užsikrėtė lytiniu keliu. Vilniuje toks užsikrėtimo kelias taip pat labai dažnas – 2019 m. šį užsikrėtimo būdą nurodė 45 procentai naujai užsikrėtusiųjų. Todėl bendradarbiaudami su „Demetra“ ir „Naktiniu Vilniaus Aviliu“ nuo gegužės 14 d. iki birželio 14 d. sostinės centre įsikūrusiame „Naktiniame Vilniaus Avilyje“ teiksime aktualią informaciją ir profilaktiką apie ŽIV bei kitų lytiškai plintančias infekcijas. Visą mėnesį nemokamos apsaugos priemonės vilniečiams ir miesto svečiams bus prieinamos kasdien, visą parą, Vilniaus g. 22, antrame pastato aukšte esančioje atviroje erdvėje“, – pasakoja L. Šalūgaitė.
Tačiau kita ne ką mažiau opi problema – narkotikai. Mat nustatyta, kad pastaraisiais metais Vilniaus mieste iki pusės naujai ŽIV teigiamų asmenų užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus.
Pasak „Vilnius sveikiau“ specialistės, visuomenei būtina suprasti, jog reikia ne „nurašyti“ besisvaiginančius, o pasistengti juos informuoti apie rizikas, atsakingą vartojimą, profilaktikos bei pagalbos galimybes ir taip apsaugoti nuo sveikatos problemų, o joms esant, laiku diagnozuoti ir suteikti gydymą.
„Tiek Vilniuje, tiek kitose šalies savivaldybėse svarbu užtikrinti kuo kokybiškesnes žemo slenksčio paslaugas, kurios leistų tinkamai įvertinti narkotikus vartojančių asmenų poreikius, – teigia L. Šalūgaitė. – Be to, remiantis tarptautine gerąja praktika, būtina svarstyti profilaktinių paslaugų gatvėse prieinamumą, kad kuo didesnei daliai narkotikus vartojančių asmenų būtų suteikiama reikalinga informacija ir jie galėtų kreiptis pagalbos į socialines ar sveikatos priežiūros įstaigas“.
