Visuomenės sveikatos specialistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai įsitikinę – jei visi vieningai įsisąmonintume, kad žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), sukeliantis AIDS, nėra tik atskirų socialinių grupių liga, galėtume sėkmingiau mažinti vyraujančias stigmas ir veiksmingiau kovoti su šia bei kitomis lytiškai plintančiomis ligomis. Minėdamas Pasaulinę AIDS dieną, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ kartu su ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“ kviečia į renginį, kuriame atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius ir ekspertai diskutuos apie AIDS stigmos mažinimą ir galimus sprendimo būdus.
„Jau keleri metai ŽIV infekcija Lietuvoje keičia savo socialinį veidą ir tampa ne visuomenės užribio liga, o dar viena pandemija šalia mūsų. Dažnai asmenų, kuriems diagnozuotas ŽIV, perdėtas priskyrimas prie tikslinių šios ligos rizikos grupių sudaro vaizdą, kad užsikrėsti ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis gali tik tam tikros visuomenės grupės. Tačiau susirgti galime kiekvienas, nepriklausomai nuo socialinio statuso, išsilavinimo ar finansinės padėties. Šios ligos plinta dėl įvairių socialinių veiksnių, tad joms suvaldyti reikia bendrų gydytojų, visuomenės sveikatos specialistų, socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų, pačių sergančiųjų ir jų artimųjų pastangų“, – teigia „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.
Net trečdalis atvejų gali likti neregistruoti
Preliminariais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet (nuo sausio iki spalio) Lietuvoje buvo užfiksuotas 81 ŽIV infekcijos atvejis. Palyginimui 2020 m. šalyje buvo fiksuoti 139 ŽIV atvejai, o 2019 m. – 151 naujas užsikrėtimas ŽIV.
„Net trečdalis lytiškai plintančių ligų ir ŽIV atvejų gali likti neregistruoti“, – teigia „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis. Ji mano, kad minint Pasaulinę AIDS dieną būtina ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į problemą, bet ir imtis realių veiksmų bei sprendimų.
„Nors duomenys rodo, kad naujai užsikrėtusiųjų ŽIV kasmet šalyje mažėja, tačiau Lietuvoje vis dar stinga diagnostikos tyrimų aukštos rizikos elgesiu pasižymintiems asmenims, o visuomenėje gajos stigmos apie lytiškai plintančias ligas. Taip pat nėra profilaktinių patikros programų jaunimui, kurios jaunus žmones supažindintų su galimomis rizikomis bei pateiktų informaciją, kaip efektyviai apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Tokios dienos, kaip Pasaulinė AIDS diena, leidžia išreikšti paramą žmonėms, kurie tiesiogiai susiduria su šia liga – serga patys arba jų artimieji. Tačiau norint mažinti vyraujančias stigmas, reikia paskatinti žmones kuo greičiau kreiptis dėl gydymo ir vykdyti efektyvią lytiškai plintančių ligų prevenciją, būtina imtis realių veiksmų“, – ragina S. Kulšis.
Vidinė stigma ir baimė neleidžia kreiptis gydymo ir pagalbos
Nors Lietuvoje yra prieinamas veiksmingas ŽIV gydymas, tačiau daugiau nei pusė žinančių savo ŽIV statusą žmonių nesigydo. Dalis jų pagalbos nesikreipia dėl visuomenėje gajos su ŽIV susijusios stigmos ir baimės, jog, sužinoję apie ligą, artimieji ir aplinkiniai atstums ir atsiribos.
2018 m. Lietuvoje atliktas ŽIV stigmos indekso tyrimas atskleidė, kad tarp ŽIV/AIDS turinčių asmenų ypač stipri yra vidinė stigma. Neretai ji tampa pagrindine kliūtimi kreiptis pagalbos dėl gydymo, kuris leistų kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip ir bet kurią kitą lėtinę ligą, o sergantysis galėtų gyventi visavertį gyvenimą ir apsaugoti savo artimuosius.
Stigma ne tik visuomenėje, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose
Nevyriausybinės organizacijos „Demetra“ vadovė mano, kad pacientai nesikreipia dėl gydymo, nes nemažos dalies jų, ypač iš socialiai sudėtingų šeimų, nepasiekia informacija apie tai, kad sergantiesiems ŽIV yra suteikiamas nemokamas gydymas, ar kad asmuo nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos gali pasirinkti gydymo įstaigą.
„Vyrauja ir dar viena problema. Neretai infekuotieji bijo kreiptis į gydytojus, nes net ir gydymo įstaigose susiduria su stigmomis. Deja, šios problemos vis dar yra aktualios ir šiandien“, – apgailestauja S. Kulšis.
Kovai su vidine stigma pasitelkiami ir psichologai
Psichikos sveikatos stiprinimas ŽIV/AIDS pacientams bei jų artimiesiems yra svarbi gydymo dalis. „Vilnius sveikiau“ biuro specialistai prisideda prie psichologinės sveikatos stiprinimo – kiekvienas vilnietis gali gauti 5 nemokamas psichologo konsultacijas, dalyvauti savitarpio pagalbos grupėse bei kitose psichologinę sveikatą stiprinančiose veiklose, kurios padeda įveikti nerimą, stiprina pasitikėjimą savimi. Šių konsultacijų metu kiekvienas gali rasti sau tinkamus pagalbos būdus, sužinoti daugiau informacijos, kur gauti pagalbą ir kaip padėti sau bei kitam stiprinti psichikos sveikatą.
„Vilnius sveikiau“ biuro vadovė G. Ropaitė-Beigė mano, kad AIDS dienos minėjimas leis dar kartą sugrįžti prie COVID-19 pandemijos metu pamirštos ŽIV/AIDS infekcijos ir kartu su šioje srityje dirbančiais ekspertais įvertinti, kaip padėti pacientams ir jų artimiesiems, kad šios ligos plitimas būtų sustabdytas.
Palaikymą sergantiesiems skiria Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Tomas Raskevičius
Gruodžio 1 d. minint Pasaulinę AIDS dieną „Vilnius sveikiau“ ir „Demetra“ organizuoja renginį „AIDS: kita pandemija“, kurio metu atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius, gydytojas rezidentas Aleksandr Lapšinov ir „Vilnius sveikiau“ biuro psichologė Sigita Glumbakaitė atvirai diskutuos apie AIDS stigmos mažinimą bei pasidalys patarimais. Po diskusijos dalyviai kviečiami į filmo „120 dūžių per minutę“ peržiūrą.
Daugiau informacijos apie renginį ir jo programa: https://www.facebook.com/events/4108188282616147
Renginys iš dalies finansuojamas AIDS sveikatos apsaugos fondo (angl. AIDS Healthcare Foundation) lėšomis.
